Lietuvos ir did iosios britanijos verslo kultu

RUISSEAU ATSTOVU TARPKULTURINE KOMUNIKACIJA: SUSITIKIMU ORGANIZAVIMO ASPEKTAS

Kursinis kurinys

turinys

IVADAS. 3

1 . TARPKULTURINES KOMUNIKACIJOS ESME. 4

1 . 1Komunikacijos efektyvumas sekmingos organizacijos veiklos prielaida. some

1 . 2Bendri tarpkulturinio bendravimo pa? inimo principai four

2 . Deb. Britanijos ir Lietuvos verslo kulturu pennsylvania? inimo modelis. 7

installment payments on your 1Sociokulturines interakcijos patirtis. almost 8

2 . 2Sociokulturinio bendravimo klimatas interakcijos metu. 10

several. SUSitikimU ORGANIZAVIMAS. 11

3. 1Sociokulturines patirties formavimas. 10

3. 1 . 1D. Britanijos ir Lietuvos kulturu palyginimas pagal Hofstede dimensijas. 11

3. 1 . 2R. Gesteland kulturu klasifikacija. 12

a few. 2Susitikimu organizavimo tarp Lietuvos ir Did? iosios Britanijos kulturos atstovu praktiniai aspektai 14

my spouse and i? vados. seventeen

literaturos sara? as. 18

IVADAS

Temos aktualumas. Globalizacijos salygomis vis daugiau ne tik dideliu, taciau marchar ma? u imoniu ry? tasi i actually? naudoti savo potenciala u? sienio rinkose.? iam tikslui butinas ne tik u? sienio? alies, kurioje ketinama pletoti versla, ekonominiu, teisiniu, socialiniu, taciau kartu ir toje? alyje galiojanciu kulturiniu nuostatu, vertybiu, elgesio manieru, verslo etiketo taisykliu pa? inimas irgi i? manymas. Tenka isisavinti tai, trot dirbame tu? monemis, u tarpusavio santykiai yra vienas svarbiausiu faktoriu itakojanciu verslo sekme. Nuo to, kaip sugebesime u? megzti ventosear palaikyti dalykinius santykius, deretis ir pritapti vieni prie kitu priklauso tai, areal tarpusavio santykiai peraugs i actually ilgalaiki bendradarbiavima, ar tai bus tik vienkartinis sandoris, po kurio nei vienai, nei kitai? aliai nesinores turetu bendru reikalu tu tuo paciu partneriu.

? iame darbe kalbama apie Lietuvos ir Did? iosios Britanijos verslo kulturu atstovu komunikacija, nagrinejant susitikimu organizavimo aspekta. Did? ioji Britanija pasirinkta neatsitiktinai. Tai Europos Sajungos nare, tu kuria Lietuva palaiko glaud? ius santykius. 2002 m. I Did? iaja Britanija eksportas i? Lietuvos sudare daugiau kaip doze proc. figura eksporto. Performed? ioji Britanija yra did? iausias Lietuvos eksporto partneris. Lietuvai integruojantis i bendraja Europos Sajungos rinka, galima tiketis entregar glaudesnio bendradarbiavimo su Do? iaja Britanija. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. Did? ioji Britanija investavo Lietuvoje daugiau kaip nine hundred. 000 Lt. Tai penktasis rodiklis greta tiesioginiu u? sienio investiciju dydi.

Afección. Problemi? ka yra tai, jog pasirengusiai eiti i did so? iosios Britanijos rinka stinga? iniu apie? ios? alies kulturine aplinka. Kartais imoniu vadovai tiesiogiai pasikliauja savo? iniomis, laikydami, jog svarbiausias dalykas tarpkulturineje komunikacijoje yra u? sienio kalbos? inojimas. Praktika rodo, jog kulturiniai tautu skirtumai yra ypatingai svarbus komunikacijos aspektas, galintis? ymia dalimi itakoti komunikacijos efektyvuma.

Tikslas. Darbo tikslas verslo susitikimu organizavimo aspektu i? nagrineti Lietuvos irgi Did? iosios Britanijos verslo kulturu pana? umus irgi skirtumus.

Darbo u? daviniai. Siekiant darbo tikslo, darbui keliami u? daviniai:

nagrineti bendrus tarpkulturines komunikacijos pa? inimo klausimus

pateikti tarpkulturines komunikacijos modeli, pagal kuri butu galima atlikti Lietuvos ir Did? iosios Britanijos verslo kulturu lyginamaja analize.

Lietuvos imoniu vadovams pateikti praktinius patarimus del susitikimu organizavimo tu Did? iosios Britanijos verslo kulturos atstovais.

Naudojama hojarasca. Darbo atlikimui naudojamas mokslines literaturos analizes metodas. Darbas yra teorinio pobud? io.

1 . TARPKULTURINES KOMUNIKACIJOS ESME1. 1 Komunikacijos efektyvumas sekmingos organizacijos veiklos prielaida

Bendriausiu po? iuriu, kelyba galima iliustruoti kaip reik? minga pasikeitima informacija, perduodant? inia. (3, p. 15) Atrodytu paprasta: u? koduoji? inia, pasirenki perdavimo kanala, persiunti ventosear lauki gri? tamojo ry? io. Am?iais tik i actually? alies paprastai atrodanti komunikacijos schema slepia savyje daugeli pavoju.? can be pavojus tai siuntejo prasmes netinkamas i actually? ifravimas ir interpretavimas? inios gavejo akimis, o tai gali radikaliai itakoti visa komunikacijos grandine. Buityje komunikacijos (bendravimo) klaidos gali salygoti nesusipratimus areal konfliktus, kuriuos asmeniniu pastangu deka ilgainiui galima i? spresti. Kai kalbama apie dalykine kelyba, cia klaidos taipogi pasitaiko, taciau ju pasekmes jau kur kas didesnio masto.

Dalykines komunikacijos efektyvumas tai butina supozicija sekmingam organizacijos gyvavimui, todel ivairus autoriai nuolat akcentuoja butinybe mokytis perduoti savas? inias tinkamai jas koduojant, parenkant teisingus perdavimo kanalus.? velgiant my spouse and i? kitos puses, gautos? inios i? ifravimas ir interpretacija priklauso nuo gavejo sukaupto patyrimo, jo busenos tuo metu, sugebejimo priimti ventosear teisingai nuvalyti siuntejo? inia. Didele itaka komunikacijos procesui turi skirtumai tarp siuntejo ir gavejo, skirtingas problemu suvokimo laipsnis, subjektyvus po? iuris ar nusistatymas vienas kito by? vilgiu. (3, p. 21) Dar sudetingesnes salygos komunikacijai yra tuomet, kai bendrauja skirtingu kulturu atstovai.

Vykstant globalizacijos procesams, daugelis verslo organizaciju ry? tasi i actually? bandyti savo jegas tarptautinese rinkose, todel ju darbuotojams tenka ivaldyti ivairiausius komunikacinius gebejimus, pradedant? alies, tu kuria ketinama bendradarbiauti, kalbos mokejimu marchar baigiant toje? alyje priimtu verslo etiketo taisykliu detaliu pa? inimu.? ias ir kitas tarpkulturinio bendravimo? inias lengviau isisavinti, jei suprantami bendrieji tarpkulturinio bendravimo pennsylvania? inimo principai, padedantys orientuotis ivairiausiose socialinese aplinkose. Apie tokius principus kalbama kitame darbo skyriuje.

1 . 2Bendri tarpkulturinio bendravimo pa? inimo principai

Tarpkulturines komunikacijos klausimus gvildenantys autoriai pennsylvania? ymi, walk tarpkulturinio bendravimo nagrinejimas turi remtis giliu atskiru bendraujanciu? aliu kulturu pa? inimu.? is problema komplikuotas irgi sudetingas del keliu prie? asciu.

Viena vertus, ikvienas? mogus priklauso kelioms kulturoms. Bendriausiu po? iuriu,? mogus priklauso kulturai, kuri budinga jo? aliai. Vis tiktai neverta pamir? ti, trot yra ventosear kitokiu kulturiniu grupiu: etniniu, religiniu, broliju, moteru draugiju ar profesionaliu bendruomeniu, turinciu bendra kalba, paprocius, normas ir vertybes. Verslo prasme, kulturos apibre? imas yra problemi? kas, nes? alies verslo kultura paprastai skiriasi nuo bendros kulturos. Nelson (1990 m. ) teigia, jog verslo kultura sudaro kalba, religija, vertybes ir pa? iuros, teise, i? silavinimas, politika, technologija, socialines organizacijos, speziell atskirose kulturose skiriasi. Organizacija taip pat vysto ir palaiko savita kultura. Taigi kultura pasirei? of ivairiose socialinese grupese, besiskirianciose viena nuo kitos nariu skaiciumi, kulturos stabilumu, sudetimi, sudetingumu, atvirumu ir kitomis savybemis.

Antra vertus, visumines kulturos marchar jos elementu gilus pa? inimas yra sudetingas u? davinys, reikalaujantis laiko,? mogi? kojo darbo i? tekliu bei praktines bendravimo tarpkulturineje aplinkoje patirties. Verslo tarptautinese rinkose sekme betarpi? kai priklauso nuo bendradarbiaujanciu? aliu darbuotoju kompetencijos tarpkulturinio bendravimo srityje. Ivairiomis dimensijomis kultura nagrinejantys autoriai pa? ymi, jog kultura i? mokstama, taciau tai ilgalaikiu sisteminiu pastangu reikalaujantis darbas.

Trecia vertus, kulturos yra dinamines nuolatos kintancios sistemos. Tai, ka su? inome apie viena kultura skaitydami para? imties metu senumo knygas, gali netikti? iandien. Nors pagrindiniai kulturiniai elementai kinta i? leto, taciau globalizacija vis labiau itakoja kiekvienos? iuolaikines valstybes kultura. Eine veltui gvildenami Cocalizacijos fladem?l McDonaldizacijos klausimai, aptariamas Vakarieti? kosios kulturos materializmo principu isigalejimas, keiciantis daugelio kulturu normas, vertybes.

V. Tavern? auskiene, remdamasi ivairiu autoriu nuomone, apibendrina tarpkulturinio (sociokulturinio) bendravimo procesui budingas aksiomas, kuriu suvokimas butinas kiekvienam darbuotojui, bendraujanciam multikulturineje aplinkoje.

1 . Siekiant suprasti sociokulturinio bendravimo poreiki, butinas skirtingumo principo suvokimas ir priemimas. Tai rei? kia, jog efektyvus komunikatorius turetu teigiamai priimti kulturinius skirtumus ir interpretuoti juos kaip plotme, kurios pennsylvania? inimas padeda ugdyti reikalingus bendravimo igud? ius, iveikti nesusipratimus ventosear gerinti bendravimo kokybe.

installment payments on your Sociokulturini bendravima sudaro nenni tik turinys, bet irgi forma. Svarbu ne tiktai tai, ka sakome, taciau kaip tai darome. Komunikacijos turinys ir forma itakoja tarpusavio santykius, kurie ypatingai svarbus sociokulturinio bendravimo efektyvumui. Pasitikejimu gristi santykiai tai? ingsnis website link verslo sekmes tiek vienai, tiek kitai? aliai.

3. Prisitaikymas prie kulturos yra sociokulturinio bendravimo dalis. Atliktu tyrimu rezultatai rodo, trot sociokulturinio bendravimo sekme priklauso nuo komunikatoriaus gebejimu prisitaikyti prie besikeicianciu salygu ir naujos kulturines aplinkos.

5. Asmenines komunikacijos stilius daro itaka sociokulturinio bendravimo procesui. Vienaip fladem?l kitaip sumanymas rei? kiantis komunikatorius gali formuoti ivairius psichologinius vaidmenis: draugo, patarejo, tarpininko, kritiko, klausanciojo, informacijos pateikejo ventosear pan. Nuo? iu vaidmenu betarpi? kai priklauso tarpusavio santykiai.

5. Socialinis bendravimas gali buti nesekmingas. Netgi turint gerus sociokulturinio bendravimo igud? ius, gali nepasisekti komunikuojant. Ag? niausiai sekasi tiems, kurie stengiasi bendrauti, atsi? velgdami i kulturu skirtumus. (2, p. 57-59)

Du svarbius tarptautinio verslo praktikos principus pateikia jankis R. Gesteland:

Tarptautiniame versle manoma, idant pardavejas taikosi prie pirkejo. Sudarant tarptautini sanderi pirkejo padetis yra palankesne. Anas gali nepaisyti kulturiniu skirtumu, nebent noretu deretis delete kuo palankesniu salygu).

Tarptautiniame versle yra tikimasi, kad atvykelis taikysis prie vietos paprociu. (1, l. 205)

Remiantis? iais pagrindiniais sociokulturinio bendravimo vystymo mais importantes, kituose darbo skyriuose nagrinejami Lietuvos irgi Did? iosios Britanijos imoniu darbuotoju sociokulturinio bendravimo ypatumai, stengiantis i actually? ry? kinti dvieju kulturu atstovu skirtumus ir ju salygojamus komunikacinius barjerus.

installment payments on your D. Britanijos ir Lie uvos verslo kulturu pa? inimo modelis

Dvieju pasirinktu kulturu nagrinejimui? ioje darbo dalyje yra pateikiamas komunikacijos sociokulturineje aplinkoje modelis (? r. one particular pav. ), orientuotas we sociokulturini komunikacijos efektyvuma.? is usually modelis i actually? rei? kia supratima apsuk tai, jog komunikacija itakoja ankstesnes sociokulturines interakcijos praktika, formuojanti bendravimo klimata A individui. Delete sociokulturinio bendravimo klimato tarpusavio interakcijos tu B individu, gautos informacijos bei tarpusavio santykiu interakcijos metu su kitos kulturos atstovu B, individas A arba pana? iai suvokia sociokulturinio bendravimo aplinka, arba jo po? iuris? ios aplinkos by? vilgiu pasikeicia. Po interakcijos su individu B, persona susidaro nuomone apie komunikacija ir jos pasekmes. Jei toji kelyba yra efektyvi, tiketina, jog ateityje tarpusavio santykiai stipres, o kelyba vyks bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikejimo salygomis.

Ankstesne sociokulturines interakcijos praktika

Sociokulturinio bendravimo klimatas A individui

Sociokulturinio bendravimo klimatas, sukurtas A ir B interakcijos metu

Sociokulturiniai santykiai ir informacija tarp A ir M

Kanalas

Sociokulturinio bendravimo klimatas A individui

Sociokultu-rines pasekmes

Sociokulturinis efektyvumas

1 pav. Sociokulturines komunikacijos modelis (2, p. 55)

? iame kursiniame darbe nagrinejamas Lietuvos ir Did? iosios Britanijos verslo kulturu santykis, i? ry? kinant susitikimu organizavimo aspekta. Pritaikant pateikta komunikacini modeli, i? esmes ketinama nagrineti dvi baras:

1)sociokulturines interakcijos patirti ir budus, kuriais? ioje praktika yra formuojama

2)sociokulturinio bendravimo klimata marchar santykius besiformuojancius Lietuvos marchar Did? iosios Britanijos verslo imoniu atstovu interakcijos metu (susitikimu organizavimo aspektas).

Kadangi praktinis tyrimas nera atliekamas, sociokulturines interakcijos tarp dvieju kulturu atstovu pasekmes galima isivaizduoti hipoteti? kai, numatant galimas interakcijos alternatyvas ventosear ju vystymosi padarinius.

installment payments on your 1Sociokulturines interakcijos patirtis

Sociokulturines interakcijos patirtis nusako organizacijos? inojima apie kitos? alies kultura.? ioji praktika gali vystytis praktines veiklos metu, u? mezgant ventosear palaikant dalykinius santykius su u? sienio partneriais. Pavyzd? iui, dvi imones bendradarbiauja kaip tiekejas ir pirkejas 5 metus, imones vadovai yra gerai pa? istami, imones ne karta yra sudariusios pirkimo pardavimo kontraktus. Tokia patirtis labai naudinga u? mezgant ir naujus verslo kontaktus.

Kai kalbama apie organizacija, kuri? engia pirmaji? ingsni i u? sienio rinka, tenka i?tik?ti bendrosiomis? iniomis apie kitos? alies kultura. Tos? inios padeda organizacijoms suvokti kulturine aplinka ventosear numatyti? ios kulturos atstovu galima elgesi vienos fladem?l kitos situacijos metu.

Mokslineje literaturoje my spouse and i? skiriami metodai, pagal kuriuos bendrais bruo? ais apibudinama u? sienio? alies kultura.

Vienas tokiu metodu pateiktas pagal Kluckholno ir Strodtbecko atlikto tyrimo rezultatus Mineti autoriai aptiko net 164 kulturos apibre? imus, kuriuose pastebejo? electronic? is pagrindinius kulturos elementus:

orientacija laike (praeitis, nudiena, ateitis)

santykis su aplinka (dominavimas, harmonija, pavergimas)

veikla (buvimas, kontroliavimas, atlikimas)

? moniu prigimtis (geras, gero irgi blogo sinteze, blogas)

atsakomybe (individuali, grupine, hierarchine)

asmenine erdve (privati, privacios ventosear vie? operating-system sinteze, vie? a). (2, p. 63)

Dar vienas? inomu darbu? ioje srityje tai Hofstede inicijuotas 53? alyse vykdytas vadovaujancio IBM personalo kulturinis pa? inimas, besiremiantis keturiomis esminemis kulturinemis dimensijomis: individualizmu, jegos intervalas, neapibre? tumo vengimu ir vyri? kumu.

Individualizmas. Individualizmas (kolektyvizmas yra prie? ingas polius individualizmo at? vilgiu) rodo individo ir bendruomenes, kuriai priklauso individas, tarpusavio santykiu pobudi. Individualizmo atveju tarp individo ir bendruomenes da? nai i? ry? keja skirtumai, o individo poreikiai nustelbia bendruomenes poreikius. Individualistinese visuomenese darbuotojai yra ma? iau lojalus kompanijoms, kurioms dirba. Tokiose kulturose rizika, asmeni?kas sprendimai, tikslai ir atlygis atlikus u? duoti yra toleruojami kur kas didesniu laipsniu nei kolektyvizmo salygomis. Kolektyvistinese visuomenese akcentuojami grupes poreikiai, sprendimai priimami irgi veikla vykdoma, siekiant harmonijos, grupines geroves. Darbuotoju lojalumas kompanijai yra auk? to lygio.

Jegos distancija rodo tolerancijos nelygybei visuomeneje laipsni kaip labai yra toleruojama nelygybe.? alyse, kurioms budingas auk? tas jegos distancijos laipsnis, vadovai yra labiau gerbiami, prie? taravimai vadovui yra neleistini, sprendimu priemimo atsakomybe deleguojama vadovaujanciam personalui. Tarp tokios kulturos darbuotoju ir vadovu formuojami formalus santykiai, pagristi darbuotoju paklusnumu, pritarimu fladem?l net nusi? eminimu. Prie? ingai yra? alyse, kurioms budingas? emas jegos distancijos laipsnis. (9, p. 181)

Neapibre? tumo vengimo laipsnis rodo kaip labai visuomenes nariai stengiasi apsisaugoti nuo nenumatytu situaciju. Auk? to neapibre? tumo salygomis neapibre? tumas mum? inamas kuriant taisykles, kontroles sistemas. Veiklos proceduros yra apra? omos dokumentuojant marchar tiksliai nusakant tai, kas yra atsakingas u? viena ar kita u? duoti, kada turi buti atlikta u? duotis ir griddle. Neapibre? tuma toleruojanciu kulturu atstovai labiau yra linke keistis, rizikuoti ir ie? koti inovatyviu sprendimu. Rivalizacija ir konfliktas yra suvokiami kaip naturalus tarpusavio santykiu elementai, stimuliuojantys ideju kurima, inovacijas marchar pokycius.

Kulturos vyri? kumo (moteri? kumo) laipsnis rodo visuomeneje dominuojancias vyri? kas (moteri? kas) vertybes. Vyri? kose kulturose budinga orientacija i auk? tesni atlyginima, pripa? inima, pasiekimus, konkuravima, individualius sprendimus. Toleruojama tai, jog yra vyri? ki ir moteri? ki darbai. Moteri? kose kulturose sprendimai priimami grupese, dirbama kooperacijos principu, vertinamas laisvalaikis, kuriama draugi? ka tarpusavio santykiu? iltumu grista atmosfera.

Hofstede tyrima? ioje srityje pratese ivairus autoriai (Trompenaars 93 m., Schwartz 1994 m., Laurent 1983 m. ventosear kt. ), taciau tyrimo rezultatu validuma patvirtino pakartotiniai tyrimai, todel Hofstede kulturines dimensijos laikomas patikimu irankiu tarpkulturines aplinkos pa? inimui. (9, p. 180-186)

Stengiantis praplesti abieju kulturu suvokima, galima jau aptartas kulturines dimensijas papildyti ir kitais rodikliais.? ioje srityje dirbantis amerikieciu mokslininkas R. Gesteland verslo kulturos nagrinejimui siulo sistema, greta kuria visi tarptautinio verslo paprociai marchar praktika logi? kai sugrupuoti i w tamtym miejscu tikrus tipinius modelius. Palei R. Gesteland teorija, verslo kulturos nagrinejamas pagal:

orientacija i dalykinius reikalus areal tarpusavio santykius

kulturos formaluma ar neformaluma

laiko traktavima

neverbalinio elgesio ekspresyvuma. (1, p. 205-215)

Treciojoje darbo dalyje aptariant sociokulturines patirties darbui multikulturineje aplinkoje formavimo klausimus, ketinama remtis Hofstede keturiomis kulturinemis dimensijomis unter R. Gesteland verslo kulturu skirstymu pagal jo pateiktus keturis kulturu aspektus. Tokiu budu ketinama i? likti Lietuvos irgi Did? iosios Britanijos verslo kulturu skirtumus ir pana? umus, kuriu i? velgimas padeda numatyti galimus vienos ir kitos? alies atstovu veiksmus.

installment payments on your 2 Sociokulturinio bendravimo klimatas interakcijos metu

Organizacijos darbuotoju sociokulturine patirtis tiesiogiai itakoja tai, kaip vyks komunikacija tu u? sienio atstovais. Jei organizacijos darbuotoju patirtis marchar? inios apsuk u? sienio? alies kultura yra pakankamai gilios, galima tiketis efektyvios komunikacijos always be didesniu k?opotu.

Kadangi stengiamasi aptarti specifini komunikacijos aspekta susitikimu organizavima, treciojoje dalyje pateikiami patarimai Lietuvos verslo kulturos atstovams apie tai, kaip jie turetu elgtis siociokulturines interakcijos su Do? iosios Britanijos verslo kulturos atstovais metu.

Ketinama aptarti pagrindinius susitikimu organizavimo klausimus, iskaitant vietos ir laiko parinkima, aprangos pasirinkima, neverbalines komunikacijos elementu kontrole, asmeniniu santykiu vystyma ir griddle.

Apibudinant susitikimu organizavima tarp Lietuvos marchar Did? iosios Britanijos verslo kulturu atstovu, bus remiamasi keturiomis Hofstede dimensijomis, 3rd there’s r. Gesteland kulturu klasifikacija c/o mokslineje literaturoje rastais? altiniais.

3. SUSitikimU ORGANIZAVIMAS three or more. 1 Sociokulturines patirties formavimas3. 1 . you D. Britanijos ir Lietuvos kulturu paralelizmas pagal Hofstede dimensijas

Kaip mineta antrojoje darbo dalyje, Lietuvos ir Would? iosios Britanijos verslo kulturu pa? inimui naudojamos Hofstede i? skirtos kulturines dimensijos. Hofstede metodologijos pagrindu buvo atlikta eilfertigkeit tyrimu, kuriu metu skirtingoms? alims nustatyti individualumo, jegos distancijos, neapibre? tumo vengimo ir vyri? kumo dimensiju rodikliai. Kadangi minetuose tyrimuose buvo tiriama ir Did? iosios Britanijos, ir Lietuvos kultura, ketinama pateikti? iu? aliu rodikliu keturiu kulturiniu dimensiju lentele, pagal kuria galima atlikti palyginamaja kulturu analize. Pa? ymetina, run rodikliu analize atliekama, siekiant atsakyti i actually klausima: kaip turi elgtis Lietuvos verslo imoniu darbuotojai komunikuodami tu Did? iosios Britanijos verslo imoniu darbuotojais.

1 lentele

Lietuvos irgi D. Britanijos kulturu pennsylvania? inimas pagal Hofstede kulturines dimensijas

Gr?ulas

Pozicijos palei rodikli reik? me i actually? 55 tyrime dalyvavusiu? aliu

Lietuva

Would? ioji Britanija

Individualizmas

twenty two (vidutinio lygio)

3 (auk? to lygio)

Jegos atok?

39 (? emesnio lygio nei vidutinis)

46 (? emo lygio)

Neapibre? tumo vengimas

31 (vidutinio lygio)

50 (? emo lygio)

Vyri? kumas

11 (auk? to lygio)

10 (auk? to lygio)

Pastaba: 1 tai do? iausia rodiklio laipsni rodantis dydis, fifty-five ma? iausia rodiklio laipsni rodantis dydis. (9, g. 184-186)

Kaip matyti my spouse and i? lenteles, Did? iosios Britanijos atstovai yra stipriai linke i individualizma, todel tarpkulturines komunikacijos su? ios? alies atstovais metu patartina my spouse and i? skirti ir argumentuoti tuos bendros veiklos aspektus, kurie atspindi we? tarpusavio interakcijos gaunama nauda. Rekomenduojama pateikti realiais paskaiciavimais gristus projektus su nustatytais terminais c/o biud? etu.

I u? duotis orientuotoje Did? iosios Britanijos verslo kulturoje vertinamas dalyki? kumas, taciau nevertetu pamir? ti, jog britai toleruoja neapibre? tuma, todel vykdomu projektu nevertetu isprausti i labai grie? sus remus. Geriau palikti erdves partneriu iniciatyvai, parodant tai, jog naujos idejos ir pasiulymai yra toleruojami, o efektyvesnis bendradarbiavimas yra vertinamas ir atlyginamas, taikant ivairias nuolaidas. Delete salygi? kai auk? tesnio Lietuvos kulturos atstovu neapibre? tumo laipsnio ir? emesnio individualizmo, Lietuvos vadovai labiau orientuojasi i detales, todel gali nustokti bendra situacijos vaizda. Gilinimasis i smulkmenas yra priimtinas, jei neprarandamas bendras supratimas apie susiklosciusia situacija.

Nagrinejamose kulturose skirtingai interpretuojami konfliktai. Del? emo individualizmo laipsnio ir salygi? kai auk? tesnio nestandartiniu situaciju vengimo Lietuvos verslo kulturos atstovai neigiamai vertina konfliktus irgi konfrontacijas. I? kilus konfliktui, patartina? velgti i situacija konstruktyviai, stengiantis apibre? ti ir numatyti budus, kuriais sprend? iant konflikta laimi ir viena, ir kita konfliktuojanti puse. Svarbu prisiminti, jog konfliktas britu akimis tai galimybe generuoti idejas ir paj?gti inovatyviai, todel atitinkamai turime galvoti irgi mes.

Jeigu kalbeti apie bendru sprendimu priemima derybu ar kitu tarpusavio interakciju metu, britai labiau linke itraukti dideli darbuotoju ro?a verslo sprendimams priimti. Darbuotoju iniciatyvumas? ioje srityje yra auk? tas, kadangi dominuoja? emo lygio jegos atok?, naujos marchar novatori? kos situacijos yra toleruojamos, o ideju generavimas remiasi individualistinemis paskatomis, isivaizduojant galima atlygi. Did? iosios Britanijos atstovai gali nustebti del Lietuvos vadovu savaranki? kumo priimant sprendimus. Jei nagrineti? we klausima Lietuvos kulturos in? vilgiu, jegos distancijos rodiklis yra? emas, todel salygos iniciatyvumui palankios. Vis tik? emesnis individualumo laipsnis unter neapibre? tumo vengimas neskatina Lietuvos imoniu darbuotoju reik? ti savo mintis bei idejas. Lietuvos imoniu vadovams, vystant organizacine kultura, patartina stengtis itraukti darbuotojus i sprendimu priemimo procesa, rodant? ios veiklos darbuotojui nauda, skatinant naudingas verslui idejas premijomis, sudarant iniciatyviems darbuotojams galimybe kilti karjeros laiptais ir pan.

Dvieju kulturu analize toliau tesiama vadovaujantis R. Gesteland kulturu klasifikacija.

3. 1 ) 2 R. Gesteland kulturu klasifikacija

Orientacija i dalykinius reikalus. Did? iosios Britanijos verslo kultura neabejotinai orientuota i dalykinius santykius, todel demesys skiriamas u? duotims. Tokios kulturos? mones gali greitai u? dirbti ry? ius su nepa? istamais verslininkais, pasitikima ra? ti? komis sutartimis. Veikla vystoma, remiantis teisinemis veiklos normomis. I actually reikalus orientuotose kulturose vertinamas atvirumas irgi tiesumas. Derybu metu patartina vartoti tiesia, atvira ventosear nesudetinga kalba. (1, l. 206-207).

Lietuvos atvejui budinga nuosaiki orientacija i dalykinius santykius, rei? kianti tai, jog verslo reikaluose tarpusavio santykiai yra salygi? kai svarbesni. Tai gali buti ai? kinama Sovietu Sajungos re? imo, besiremusio kolektyvine veikla, pasekme. Net?iuokart neretai galima i? girsti atveju, kuomet i darba priimamas pa? istamas? mogus, pasitikima tuo, kuri geriau pa? istama.

Kulturinis neatitikimas nera kardinalinis, taciau bendradarbiaujant su britais patartina grie? tai orientuotis i dalykinius santykius.

Kulturos formalumas. Formaliose kulturose priimta? mones kainoti pagal am? iu, lyti, u? imamas pareigas ir tai, kvadratmeter? is? mogus yra pirkejas, ar pardavejas. Kelios tarptautinio verslo? moniu grupes tokiose kulturose privalo dirbti nepalankiomis salygomis (8, p. 55). Tai yra:

? mones, u? imantys? emesnes pareigas savose organizacijose

moterys

jauni abieju lyciu atstovai

bet kurio am? iau vyrai ventosear moterys tarptautines rinkodaros marchar pardavimu darbuotojai. (1, g. 210)

Lietuvoje am?iais dar aptinkami formalios kulturos atstovu, toleruojanciu nelygybe, taciau ilgainiui pastebima ejimo demokratiniu liberaliu verslo principu website link. Tai gali buti ai? kinama tuo, jog senuosius verslo organizaciju vadovus keicia naujosios kartos atstovai, kurie igyja i actually? silavinima irgi dirba, remiantis Vakarieti? kojo verslo pasaulio principais.

Nelygybe, ypac rasine, pasirei? kia ir Would? iojoje Britanijoje. Atvykusiems? monems, neretai tenka dirbti fizini darba ventosear yra sunku gauti gerai apmokamo specialisto ar vadovo darba.

Delete? ios prie? asties verta laikytis? iu principu:

susipa? inti tu vietos protokolu ir rodyti derama pagarba auk? tesni statusa turintiems organizacijos nariams

vystyti ekspertines? inias, speziell vertinamos formalesnese kulturose

organizacijos atstovavima patiketi auk? to rango darbuotojui vyrui.

Laiko traktavimas. Laiko traktavimo po? iuriu i actually? skiriamos monochroni? kos marchar polichroni? kos kulturos. Monochroni? kose kulturose vertinamas punktualumas, atitikimas nustatytiems terminams. Tiek Did? iosios Britanijos, tiek Lietuvos kulturos yra vidutini? kai monochroni? kos, todel velavimas yra nemandagumo? enklas, galintis sukomplikuoti dalykinius santykius. Punktualumas? iuo atveju rei? kia patikimuma.

Neverbalinio elgesio ekspresyvumas. Tarptautiniame versle skirtingu kulturu atstovu deryboms daugiausia sunkumu kelia keturi kuno kalbos aspektai:

Asmenine erdve

Prisilietimai

Akiu kontaktas

Kuno judesiai ir gestai. (1, p. 213)

Tiek Lietuvoje, tiek Performed? iojoje Britanijoje reikia tureti omenyje, run tinkamas distancija dalykiniams pokalbiams yra apsuk 40 sixty cm. Ma? esnio atstumo laikymasis gali sukelti nepatogumo jausma pa? nekovui.

Weil? niausias fizinis kontaktas susitikimu metu tai rankos paspaudimas. Dalykiniuose susitikimuose su Do? iosios Britanijos atstovais nevertetu per ilgai ir stipriai spausti rankos. Did? iojoje Britanijoje priimtinas paprastas ir santurus rankos paspaudimas.

Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranka. Susitikus su u? sienio prekybos partnerio? mona, nuo rankos paspaudimo reiketu susivaldyti. Jei grupei? moniu pristatomas kolega, pirmiausia patartina pristatyti kolega vyriausiam, auk? ciausias pareigas u? imanciam grupes atstovui.

Kuomet susitinkama pirma eil? su Did? iosios Britanijos kulturos atstovais, patartina naudoti vidutini? ko lygio akiu kontakta. Dalykiniuose susitikimuose akiu kontakto my spouse and i? laikymas rodo? alies susidomejima. Nepatartinas nuolatinis akiu kontaktas, kuris gali buti palaikomas i? uliu.

Santurumu pasi? ymintys Do? iosios Britanijos atstovai susilaiko nuo ekspresyviu gestu areal kitu primitif judesiu. Pana? iai reiketu elgtis irgi Lietuvos verslininkams. Ribota gestikuliacija, kuno judesiu valdymu Do? iosios Britanijos atstovams asocijuojasi su susikaupimu, rimtumu irgi patikimumu.

several. 2 Susitikimu organizavimo tarp Lietuvos irgi Did? iosios Britanijos kulturos atstovu praktiniai aspektai

Remiantis dvieju kulturu analize bei mokslineje literaturoje rasta med? iaga, toliau ketinama trumpai aptarti praktinius susitikimu tarp Lietuvos ir Performed? iosios Britanijos atstovu klausimus.

Pasirengimas susitikimui. Del Performed? iosios Britanijos verslininku grie? to laiko traktavimo, susitikimus butina planuoti ir jiems rengtis we? anksto. Iprastai dienotvarkes planavimu u? siima padejejai, pavaduotojai ir sekretores, kurie derina reikalus su kita puse, perduoda informacija savo vadovui, veliau velgi skambina kitos puses atstovams. Tokia tvarka neturetu stebinti.

Planuojant laika, reiketu ispeti britu kolegas apie tai, kiek laiko ir kuriems klausimas ketinama skirti laika. Tai rodo dalyki? kuma, kuris Did? iojoje Britanijoje yra vertinamas.

Britai megsta buti padeties? eimininkais, todel nepatartina diktuoti susitikimo tempo, krypties. Susitikimo detalus planavimas? ioje srityje gali buti labai naudingas. (4, l. 59)

Roliu susitikimo metu i? siai? kinimas. Susitikimuose su britais, ju puseje gali dalyvauti ir i actually dienotvarke neitraukti asmenys. Tai gali buti sekretore, ry? iu su visuomene atstovas, prekybos skyriaus darbuotojas areal juriskonsultantas.

Labai sunku nuspresti pagal britu am? iu, apsirengimo stiliu tai, kuris yra vadovas ir kokia jo role visoje organizacijoje. Tiesioginiu diskusiju metu i actually? iuos klausimus galima lengvai rasti atsakymus, jei u? duodami atitinkamos srities ventosear svarbos klausimai.

Prisistatymas. Prisistatymo metu patartina neskubeti, every daug negestikuliuoti, geriau buti kukliu ir dalyki? ku. Patartina pirmiausia pasisveikinti tu britu delegacijos vadovu. Jei susitikima tenka vesti Lietuvos atstovams, pirmiausia turetu prisistatyti vadovas, veliau jis turetu pristatyti savo kolegas, ju pareigas ir darbo sriti.

Per posed? ius verslo reikalais i? prad? iu elgiasi labai oficialiai ventosear vardais ima vadintis tiktai po keliu susitikimu. Britai megsta i?nirti? eimos? monemis, todel susitikimu pertraukeliu metu tinka kalbeti apie vaikus, atostogas irgi prisiminimus.

Performed? iojoje Britanijoje humoras per dalykinius posed? ius yra svarbus elementas, tad patartina atvykti su nema? a anekdotu irgi juodingu istoriju atsarga. Britai laukia, jogei i ju anekdota butu atsakoma anekdotu. Tokiu budu sukuriama palanki bendravimui aire. (5, l. 180)

Susitikimo aplinkos organizavimas. Kaip paprastai, britai stengiasi sukurti neutralia aplinka, patogia abiem? alims. Jeigu tenka susitikima formuoti lietuviams, patartina stengtis greitai ir dalyki? kai patenkinti visas britu reikmes, iskaitant aprupinima maistu ir gerimu, kanceliarijos reikmenimis.

Derejimasis su britais. Nors ai? kiai apibre? tu taisykliu del derybu su britais nera, reiketu ap? velgti kai kuriuos esminius klausimus. Visas ir kategori? kas atsisakymas yra nenaudingas? ingsnis. Jei yra galimybe nusileisti, geriau taip padaryti, u? simenant, jog tokio? ingsnio tikimasi ir we? kitos derybininku puses. Jei yra dalyku, kuriu reikia primygtinai reikalauti, patartina elgtis ramiai marchar tvirtai to siekti nenaudojant grasinimu kvadratmeter ultimatumu. Jeigu u? tur?ti britus derybose ilgiau, jie gali nusileisti. Dauguma britu yra isitikine, jog del komercinio sanderio neverta atsisakyti tokiu malonumu kaip pavalgymas ar nuomiegis. Vis vien pernelyg evidendus spaudimas yra nepatartinas.

Lygtuv?s da? niausiai baigiasi ranku paspaudimais ir? odiniais susitarimais, kurie traktuojami visai rimtai. Vis tik tai nera garantija, idant atitinkami kontraktai bus pasira? yti irgi sanderis coach igyvendintas. Britanijoje, kaip ventosear visose? alyse, sanderis teisi? kai isigalioja tik tuomet, kai anas ai? kiai i? destomas ra? ytinio dokumento pavidalu ir pasira? omas abieju derybininku pusiu.

Britai megsta i? samius, tikslius marchar ai? kius kontraktus. Derybose del kontrakto, kurios salygos numato, kad gincai marchar ie? kiniai sprend? iami pagal Would? iojoje Britanijoje galiojancius istatymus, patartina pasira? yti vien pasikonsultavus tu britu juristu. (4, s. 62-64)

Susitikimo pabaiga. Nors britai grie? tai traktuoja laika, jie vengia pirmieji parodyti tai, jog nori baigti susitikima. Ju nenora patiems skelbti renginio pabaiga galima paai? kinti vengimu pasirodyti nemandagiems. Jei aje? kiai juntamas betikslis u? testumas ventosear prasideda plepejimas, galima subtiliai imtis iniciatyvos pasiulant susitikima baigti. Galima u? siminti, jog? iandien dar turite neu? baigtu reikalu, todel greiciausiai? iai dienai pakaks.

Praktines rekomendacijos del susitikimu organizavimo.

I actually pasitarima geriau atvykti keliomis minutemis anksciau ir pasikalbeti su britais neutraliomis, neipareigojanciomis frazemis.

Atejus numatytam laikui, nedelsti pradeti susitikimo, nesibla? kyti ir neskubeti.

Prisistatyti paciam kaip vadovui, pristatyti kolegas, ju pareigas marchar veiklos sriti.

Trumpai ap? velgti scontro.

Apibudinti tikslus tos dienos ir konkretaus laikotarpio.

Pasitarima testi greta iprastus formalumus. Buti dalyki? ku, taciau nenurodineti ir nesielgti stacioki? kai.

Likti pakankamai laiko klausimams ir kritinems pastaboms.

Pabaigoje apibendrinti rezultatus ventosear pareik? usted savo nuomone.

Ap? velgti numatomu veiksmu plana, galutinius terminus.

Po pasitarimo patartina parengti anotacija ar tarnybini ra? ta apie susitikimo rezultatus. (4, p. 61).

i? vados

Norint i?kovoti geresniu rezultatu, tarptautiniame versle reikia sudagoti, jog skirtingu? aliu? mones yra skirtingi. Neu? tenka vien? inoti bendraji verslo etiketa. Bendravime yra gyvybinis ir turinys, ir forma. Jei komunikatorius sugeba prisitaikyti prie svetimos kulturos, tiketina, jog quickly pull labiau seksis sociokulturines komunikacijos atveju. Daug priklauso nuo komunikatoriaus gebejimu tinkama reik? ti savas mintis ventosear numatyti galimas? moniu, tu kuriais quickly pull tenka broliauti, reakcijas. Mokslininkai pa? ymi, jog tarpkulturine komunikacija gali buti nesekminga.

Tarptautine kelyba su u? sienio verslo organizacija galima traktuoti kaip nuoseklu procesa, kuriame sekme priklauso nuo abieju komunikuojanciu pusiu. Jei kiekvienas komunikatorius gerai pa? ista svetima kultura ventosear yra sukaupes didele sociokulturinio bendravimo patirti, efektyvios komunikacijos tikimybe yra didele. Skirtingu kulturu interakcija keicia bendraujanciuju supratima apsuk kitos kulturos atstovus. Kuo da? nesne interakcija, tuo ma? iau nesusipratimu tarp komunikuojanciuju. Svarbu po kiekvienos interakcijos pabandyti i? velgti tai, ko anksciau nemateme, arba tai, kas nebuvo gerai pastebima. Tai galimybe tobulinti savo sociokulturines srities? inias.

Kadangi nagrinetos Europos valstybes, would? iuliu skirtumu nepastebeta, taciau Lietuvos ir Did? iosios Britanijos verslo kulturu yra skirtumu. Nors apie daugelis apie britus galvoja kaip apie santurius ir snobi? kus? mones, taciau tai darbe atsiskleide tik i actually? dalies. Hofstede keturiu kulturiniu dimensiju nagrinejimas rodo, jog britai pasi? ymi individualizmu,? emu neapibre? tumo vengimo laipsniu. Lietuvos kulturos atstovu didesnis neapibre? tumo vengimo laipsnis ir? emesnis individualizmas rodo lietuvius kai kuriomis situacijomis esant nery? tingais, stokojanciais iniciatyvos, vengianciais keistis? monemis.

Verslo susitikimu metu patartina Lietuvos verslo atstovams buti santuriais, pasitikinciais ir dalyki? kais. Pernelyg didele gestikuliacija, nuolatinis akiu kontaktas yra nepageidaujami. Verslo susitikimus reikia detaliai suplanuoti, numatyti darbotvarke. Jei sustikimas organizuojamas Lietuvos atstovu pastangomis, patartina aprupinti britus maistu, gerimu ir visomis kitomis priemonemis, kurios rodytu esant Lietuvos partnerius esant i? valgiais ir rimtais? monemis. Lietuviu inicijuotas partneriu skubinimas nepatartinas. Spaudimas delete sprendimu priemimo gali buti naudojamas, taciau perlenkti lazdos nevertetu. Britai vertina punktualuma, todel velavimas ma? ina veluojanciuju presti? a.

literaturos sara? since

1 . Ausmaniene N. Tarpkulturiniai bendravimo skirtumai / Bendravimo psichologija. Kaunas, 2001, g. 226. ISBN 9955-09-033-2.

2 . Bar? auskiene V. Dalykine komunikacija. Kaunas, 2002, l. 237. ISBN 9955-09-112-6.

several. Bar? auskiene V., Januleviciute B.? mogi? kieji santykiai. Kaunas, 99. p. 387. ISBN 9986-13-715-2.

4. Harper T. Prie? Jus Jungtine Karalyste. Vadovas britu verslui, paprociams marchar elgesio taisyklems pa? inti. Kaunas, 2150, p. 111. ISBN 5-430-03050-3.

5. Lewis R. Deb. Kulturu sandura. Kaip sekmingai bendrauti tu kitu kulturu atstovais. year 1994, p. 432. ISBN 1-85788-087-0.

6. Paulauskaite N., Kablys P. Organizacijos kulturos tyrimas igyvendinant visuotines kokybes vadyba. Kaunas, 1998, p. 108.

7. Irvin J. T. Modern The united kingdom. An introduction. third ed. Greater london, 1994, l. 171.

almost 8. ODriscoll M. Britain. The country and its persons. Oxford, 97, p. 224.

9. Findings for Lithuanian cultural measurements. Audra I actually. Mockaitis. Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai, 2001. 20 ISSN 1392-1142.

Tweet